sukeltinis

sukeltìnis, -ė adj. ppr. pl. (2), sukéltinis (1) KŽ 1. kuris sukilęs: [Zigmanto Sierakausko] kelionė per Žemaitiją Kuršo link buvo iškilminga procesija tarp mandagių, visur jį duona ir druska priimančių, padidinančių jo sukeltinius pulkus žemaitėlių A1884,68. 2. NdŽ kuris drauge su kitais perkeltas kur gyventi.